"Socialinio taksi" savanoris Žygimantas: savanorystė yra pats geriausias savirealizacijos būdas.

Žygimantai, trumpai papasakok apie save: kokie tavo pomėgiai, interesai?

Didžiausia aistra mano gyvenime yra krepšinis. Nuo pat mažens stebiu visas „Žalgirio“ ir kitų komandų rungtynes, o „Žalgirio“ arena man tarsi antri namai. Taip pat esu ekstremalių pojūčių mėgėjas. Esu šokęs su parašiutu iš 4 km aukščio, ką mano padėties žmonės (turiu įgimtą fizinę negalią) daro retai. Domiuosi ir IT technologijomis, psichologija, asmenybės raida.  

Kaip kilo mintis prisijungti prie „Socialinio taksi“?

Ši mintis brendo nuo to laiko, kai rašydamas vieną darbą apie transporto paslaugas Kauno mieste pasidomėjau NVO veikla šioje srityje. Projektą „Socialinis taksi“ pateikiau kaip pozityvią alternatyvą, pavyzdį, kaip tokie projektai kaip šis sėkmingai pasitarnauja žmonių su negalia mobilumui ir socialinei integracijai didinti. Ši iniciatyva pasirodė įdomi, o svarbiausia – labai naudinga ir reikalinga neįgaliems asmenims. Kadangi jų mobilumas yra opi Lietuvos problema, tai nusprendžiau savo baigiamąjį darbą rašyti būtent apie neįgaliųjų transportavimo (pavežėjimo) paslaugas Kauno mieste. Labai tikiuosi savo baigiamojo darbo tyrimu prisidėti prie „Socialinio taksi“ projekto tęstinumo.

Kokios tavo pareigos projekte?

Konkrečių pareigų neturiu, bet, kaip ir minėjau, labai tikiuosi, kad mano baigiamasis darbas ir atliktas tyrimas prisidės prie jo tęstinumo Kauno mieste ir kituose Lietuvos miestuose bei regionuose. Labai liūdina faktas, kad Kaune valdžia kol kas neskyrė pinigų šiam projektui. Tikiuosi, kad situacija greitai pasikeis, bus gautas būtinas finansavimas ir „Socialiniam taksi“ neteks stabdyti savo veiklos regione.

Ką pozityvaus tau asmeniškai duoda veikla projekte „Socialinis taksi“?

Tai man suteikia galimybę prisidėti prie neįgaliesiems opių problemų akcentavimo ir galimų jų sprendimo būdų paieškų. Manau, galimybė savo veikla noru ir žiniomis (kadangi pats esu neįgalus, tai žinau apie neįgaliesiems aktualias problemas iš vidaus) prisidėti prie tokių veiklų tęstinumo yra pats geriausias savirealizacijos būdas.  

Ar, tavo nuomone, tokia paslauga duoda ne tik tiesioginę naudą (keliavimo atžvilgiu), bet ir kitokią (moralinę, komunikacijos) jos klientams?

Tokia veikla per savo tiesioginę funkciją, t. y. pavėžėjimo paslaugos teikimą visiems esamiems ir potencialiems „Socialinis taksi“ klientams tuo pačiu suteikia galimybę tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, didina pasitikėjimą savimi ir leidžia realizuoti save.  Tai kur kas daugiau nei tiesiog galimybė saugiai ir patogiai nuvykti iš taško A į tašką B.  Neįgalieji tokiu būdu patys ima save vertinti geriau.

Kodėl savanorystė ar bet koks kitas įsitraukimas į aktyvią socialinę veiklą yra naudingas?

Savanorystė yra puikus savirealizacijos būdas bei galimybė jaustis visaverčiu žmogumi moraline prasme, padedant kitiems. Tai labai svarbu, nes susivieniję žmonės gali smarkiai prisidėti prie įvairių socialinių problemų sprendimo.


Rasa Murauskaitė
2016, balandis